Paieška tinklapyje:
 

Aviacijos šventė - Žmogus paukštis 2008

Šventė Rojūnuose – Vytauto Lapėno dvasia

Birželio 21–23 dienomis Rojūnų aerodromas gyveno vien Vytauto Lapėno atminimu. Žinoma, beveik visą pusmetį, praėjusį nuo nelemtos žūties, aerodromo šeimininko Aurimo Bezaro bei dar vieno kito talkininko pastangos atgaivinti šventę „Žmogus paukštis“ jau savaime puoselėjo jos krikštatėvio, legendinio žmogaus ir lakūno atminimą, tačiau šios kelios birželio dienos buvo iškili viso to vyksmo kulminacija, pasiekusi tūkstančių žmonių širdis ir žadinusi jausmus. Tai tarsi generalinė repeticija prieš kitų metų Pasaulio Jak-52 orlaivių čempionatą, taip pat numatytą Rojūnuose.
 

   

Gaila, kad šventę liūdnai paženklino tragiškas birželio 18-osios įvykis, kai žuvo Kanados karo aviacijos veteranas Verne Heiderichas ir susižeidė lėktuvo Su-29 pilotas Pedro Telleria. Tačiau kaip tik Ispanijos akrobatinio skraidymo komandos lakūnai, Europos ir pasaulio vicečempionai Castoras Fantoba, Chuanas Velarde, Anzelmas Gamezas, Chuanas Socias, tą patį vakarą nusileidę Rojūnuose, pirmieji išsakė savo nuomonę, jog šis liūdnas atsitikimas jokiu būdu neturi sutrukdyti Vytauto atminimui skirtų renginių. Jokių teisinių motyvų nutraukti tai kas numatyta neįžvelgė ir Civilinės aviacijos administracija.
     

  

Visi renginiai – tarptautinės akrobatinio skraidymo ir oro balionų varžybos, vaikų sklandymo varžybos, vaikų piešinių konkursas, oro skautų darbai, Ėriškių kultūros centro vaikų meninė programa, panevėžiečio fotografo Andriaus Repšio paroda, įspūdinga aviacijos šventė, kino filmų aviacijos temomis peržiūra ir net vakaronės – viskas buvo apgobta skaidraus atminimo dvasia. 

Dvi dienas dėl Vytauto Lapėno vardo taurės lėktuvais Jak-52 varžėsi Ispanijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos ir Lietuvos lakūnai. Iš viso 15 lakūnų. Privalomąją programą geriausiai pademonstravo Onutė Motiejūnaitė. Varžybų dalyviams atliekant laisvąją kompoziciją, teisėjai dosniausi buvo maskvietei Marijai Gavrilinai, o nežinomąjį pratimą laimėjo ispanas Anzelmas Gamezas. Šis V.Lapėno mokinys ir artimas draugas lipo ant pjedestalo ir susumavus visų pratimų rezultatus – jis užėmė trečiąją vietą. Pakopa aukščiau – taip pat Vytauto auklėtinis ir bičiulis nuo pirmos jų studijų Vilniaus inžineriniame statybos institute dienos Eltonas Meleckis. 
 
    
 

Vytauto Lapėno atminimo taurė atiteko ilgametei jo bendražygei O.Motiejūnaitei. Įspūdingą prizą įteikė Vytauto mama Stasė Lapėnienė. Tai buvo ypatinga, jaudinanti minutė, ir ašara nuriedėjo ne vien šių dviejų moterų skruostais.

Onutė Motiejūnaitė: „Dė
l taurės... Brangi ji. Ne tokia, kaip kitos, nes ji – mano bendraamžio, su kuriuo nuo pat pradžių ėjome tuo vingiuotu ir sunkiu keliu, taurė. Man džiugu, kad taurė neiškeliavo iš Lietuvos. Nors kiekvienas iš mūsų buvome jos vertas.     
Vėl maloniai nustebino ispanai. Ne tik savo linksmu ir draugišku būdu, bet ir ryžtu varžytis tokiu lėktuvu kaip Jak-52. Po Su-26 jiems turėjo būti nelengva. Stebėjausi jų atkaklumu – apsipratę su lėktuvu, kiekvieną pratimą skrido vis geriau.
 Daug prisiminimų atgaivinau šiomis dienomis. Visą varžybų laiką jaučiau, tarsi Vytas yra kažkur šalia, kad jo siela sklando virš šio šurmulio."

Castoras Fantoba: „Mes visi jautėme, kad ne tik norime, bet ir privalome dalyvauti Vytauto atminimui skirtose varžybos. Joms mums atrodė svarbesnės už artėjantį Europos čempionatą.“
     

  

Pirmadienį, lygiai 14 valandą, kai turėjo prasidėti aviacijos šventė, pratrūko smarkus lietus, tačiau ir šis gamtos pokštas, regis, nė kiek nesugadino šventės. Gausiai susirinkusi publika iš pozicijų nesitraukė, juolab kad įmonės „Oro navigacija“ vadybininkas skrydžių vadovas Ramūnas Stundžia ir panevėžietis aviatorius Sigitas Noreika skraidymo aparatų bei jų pilotų galimybes profesionaliai derino prie stichijos įnorių.
   
Aviatorių pasirodymus šiek kiek sutrikdęs debesis po pusvalandžio užleido vietą saulei ir nuo tol iki pat vakaro ant lėktuvų sparnų tviskėjo jos spinduliai.
 

  

Daugelis programos numerių buvo vienaip ar kitaip susiję su Vytautu. Skraidyti jis pradėjo Biržuose, ir dabar virš Rojūnų aerodromo neįtikėtinas lėktuvo Jak-12 galimybes demonstravo buvęs jo instruktorius biržietis Gediminas Venskus.
Sraigtasparnį Mi-8 pilotavo prisiekęs aviatorius Gintautas Griauzdė, saugąs prisiminimą, kad kažkada tuose pačiuose Biržuose būtent V.Lapėnas pasiūlė pirmą kartą pasėdėti sklandytuve... Puikiais parodomaisiais skrydžiais pagarbą ir dėkingumą buvusiam treneriui išreiškė ispanų pilotai.
Žiūrovai išvydo ir Vytauto lemties malūnsparnio skrydį. Kelionėje leidęsis net keturiolika kartų šį aparatą iš Ispanijos atskraidino universalus pilotas Oscaras Danielis del Rosario Vega ir Rojūnuose pademonstravo dideles malūnsparnio galimybes

   

Šventė „Žmogus paukštis“ atgijo. Buvo galima justi, kad visiems, kurie čia susirinko iš įvairių Lietuvos vietovių, renginys suteikė puikių įspūdžių. 
O kokios mintys, nutilus šventiniam šurmuliui, kilo organizatoriams ir dalyviams?

Aurimas Bezaras
: „Be abejo, ateityje kai ką reikės tobulinti, tačiau supratome, kad žmonėms tos šventės reikėjo. Ją planavome dar su Vytautu, ir didžiausias jos pranašumas yra tas, kad ji įvyko.“
Chuanas Socias: „Buvome drauge ir sugebėjome sukurti puikią nuotaiką. Buvo lengva, paprasta ir malonu.“
Castoras Fantoba: „Mes turime tikslą eiti Vyto keliu ir eisime juo toliau. Gera jausti čia jo dvasią.“


 

Edmundas Ganusauskas
Andriaus Repšio nuotraukos
Aviacijos šventės "Žmogus paukštis 2008" fotodienoraštis >>